merga

mergà sf. (4) 1. SD278, K, J suaugusi netekėjusi moteris, mergina: Jau jo sūnus bernas ir duktė mergà (suaugusi, didelė) Pls. Vienos [dukterys] mer̃gos buvo, kitos da piemenės (jaunesnės, mažos) Mrj. Rimta mergà tę – ją galiama už moterį imt Jrb. Merga kap pušis, kasos kap kultuvės Plv. Trys mer̃gos kai kanapės Gs. Penkiosdešimts metų kaip merga tebesu JD1413. Ta duktė jau išaugo į mergų metus BsMtI155. Gera mergà (vienerių metų) – an žemės bėga (juok.) Šlu. Ne merga būčiau, kad nežinočiau, kas lekia be sparnelių KlpD23. Ir mergomì reikia až jaunikio eit Zt. Prieg mergomi iteip neūtarykit Dv. Numirė mūs mergà (apie dukterį) Klvr. Bernas nuej[o] mergóp AruP116(Arm). Tas vaikas buvo mergomì (mergaujant) gimęs Rmč. Mergõm (mergavimo metais), regis, ir graži buvo Trgn. Kastė mergose (merga būdama) mirė Rm. Šita skara mano dar mergõs (mergaujant) pirkta Lnkv. Vieną vaiką mergosè (mergaudama) susigreibė Krš. Mergà (instr. netekėjusi būdama) vis giedojau Ad. Gricikė esu iš mergų̃ (kai buvau mergina) Vn. Domas gerai žinojo, kad Semėnaitė buvo mergos vaikas J.Avyž. Kur tos senos mer̃gos (pasenusios, neištekėjusios merginos) dėsis? Šl. ^ Darbšti merga ilgai mergose nesėdi KrvP(Lnkv). Gera merga namų darbu graži KrvP(Al). Merga lopšy, bernas arkly (jaunikis daug vyresnis už jaunąją) LTR(Kp). Kokia merga, tokia verba (pagal Jurgį ir kepurė) Krok. Merga – ne rugių aruodas, neišlaikysi (reikės išleisti už vyro) Rm. Mergų̃ močia nemirus ir bobutė gyva (mergų visuomet yra ir bus) Trgn. Ot aštrus peilis – merga į jomarką gali nujoti (labai atšipęs) Kt. Kol mergà buvau, mergavau, kaip pasenau, akis gavau, per tais akis pati išlindau (aguona) Sch55. ║ mergaitė, mergelė: Gimęs iš Marijos mergos Mž21. Atstokite, nenumirė merga, bet miegti DP368. Numirusiaip mergaip DP371. ║ išrinktoji, mylimoji: Turiu penkis baravykus, pirksiu mer̃gai čeravykus (d.) Lz. | Idant su ta tavo merga (nuotaka), pas tave stovinčia, gyventumbei PK233. 2. R, K psn. ūkininko, buožės samdoma mergina darbininkė, samdinė, tarnaitė: Ar aš tau mergà, kad tu man dirbti įsakinėsi! Krok. Ji dvare už mer̃gą tarnavo Kltn. Ar nusikalbinai mer̃gą? Al. Trejis metus pas Varnelį už mer̃gą buvau Lzd. Aš prirodysiu tau mer̃gą, mokančią virti Ds. Į mano vietą mergą samdyste, brangias algas mokėste RD184. Aš esmi Viešpaties merga BPI332. Negeisk [artimo] nei mergos, nei berno Mž411. 3. pamergė: Į mergas melsti, kviesti CI391, N.

◊ kiẽmo mergà Vlk pasileidusi moteris.